Štutgarto lietuvių bendruomenės apylinkės ištakos

Štutgarto lietuvių bendruomenės apylinkės ištakos

Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių Štutgarte atsirado 1945 m. pradžioje. Apsistoti pačiame mieste pabėgėliai vengė, kadangi jis buvo dažnai bombarduojamas. Todėl daugumoje pabėgėliai telkėsi priemiesčiuose, ypač Bad Cannstatte ir Fellbache. Pradžioje lietuvių Stuttgarte galėjo būti apie 120, o karui pasibaigus – apie 200, didelė dalis jų studijavo aukštojoje technikos mokykloje (TH). Pabėgėliai buvo apgyvendinti privačiuose namuose, vokiečius gyventojus karo valdžios patvarkymu iš jų iškrausčius. Mišri DP stovykla Stuttgart-Fellbache įsteigta tik 1946 m. liepos mėnesy. Susikėlus ten lietuvių daugumai, įsisteigė Lietuvių Tremtinių Bendruomenės (LTB) apylinkė, sugyvėjo ir visas kultūrinis gyvenimas. Emigracijai baigiantis, 1949 m. lapkričio 22 d. stovykla buvo likviduota, o likusieji lietuviai apgyvendinti prie Bad Cannstatto esančiose „Funker Kaserne“
(kareivinėse, šiandien Theodor-Heuss-Kaserne, Bad Cannstatt, Nürnberger Str.184).
Fellbacho LTB apylinkės pirmininkais buvo M. Varneckas, Zinkevičius, J. Brazys. Pastarasis kurį laiką buvo ir stovyklos komendantu; vėliau juo buvo St. Grincevičius. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) skyrių įsteigė ir jam vadovavo dr. Ramanauskas ir dr. Radzivanas. Stovykloje veikė 4 klasių progimnazija, kurią lankė ligi 25 mokinių, pradžios mokykla ir vaikų darželis. Gimnazijos direktoriais buvo K. Gečas, J. Jakubonis, Br. Stočkus ir I. Budejienė. Pradžios mokyklą vedė S. Viliūnienė, vėliau V. Memėnienė. Vietos Romos katalikų parapijos klebonu buvo kun. P. Juknevičius. Buvo suorganizuoti anglų kalbos, automechanikų, laikrodininkų ir kt. kursai. 1947–1948 triskart savaitėje leistas rotatorium spausdintas žinių biuletenis „Naujos Žinios“. Stovykloje buvo dar įsikūrusios dvi leidyklos: „Patria“ (savininkas J. Lenktaitis) ir „Lux“ (ved. kun. Markeliūnas, vėliau kun. P. Juknevičius). Iš viso tuo metu Stuttgarte išleista 21 lietuviška knyga. Be to, 1947–1948 buvo spausdinamas žurnalas „Tėvynės sargas“. 1947 VII 18 Fellbache stovykloje įvyko LTB apygardų pirmininkų suvažiavimas; 1948 II 15 – antroji Literatūros šventė tremtyje su laureatams premijų įteikimu; 1948 III 28–29 –Akad. jaunimo sambūrio „Šviesa“ visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas; 1949 VIII 6 –antrasis LTB apygardų pirmininkų suvažiavimas; krikščionių demokratų ir liaudininkų partijų kongresai ir kt.
Ludwigsburgo lietuviai, patekę į DP stovyklas, įrengtas gausiose Ludwigsburgo kareivinėse, 1945–1947 metais turėjo sukūrę LTB apylinkę, išsirinkę komitetą, kuris dėl emigracijos susilikvidavo. 1948–1951 m. Ludwigsburg-Ossweil buvo IRO emigracinė stovykla. Tie, kurie emigracinėje stovykloje užkliūdavo ir negalėdavo išemigruoti, mėgindavo Ludwigsburge gauti darbą ir dažnai ten likdavo gyventi. Kai 1950 m. į Ludwigsburgo čekų stovyklą buvo atkelti Fellbacho baltų stovyklos likučiai, visi Ludwigsburgo lietuviai susibūrė į PLB Vokietijos krašto apylinkę ir išsirinko komitetą.
Pirmuoju pirmininku buvo iniciatorius dipl. inž. J. Tiška, o sekr. J. Radvenienė. Veikimo
metais 1950–1956 Ludwigsburge buvo reguliariai laikomos lietuviškos pamaldos, rengiami
susirinkimai, paskaitos. 1952 m. vasario mėnesy Stuttgarte ir Ludwigsburge gyvenantys lietuviai susijungė į vieną apylinkę (PLB Vokietijos krašto Štutgarto apylinkę), kuriai vadovavo mkt. A. Šukys. Jos rėmuose atsidūrę Ludwigsburgo lietuviai iki 1954 m. sudarė savo seniūniją. Jos seniūnu buvo K. Šimanauskas. 1954–1956 m. dėl įvairių nesutarimų, Ludwigsburgas nuo Stuttagrto vėl atsiskyrė ir sudarė atskirą apylinkę.
1952 m. pabaigoje Štutgarto apylinkei priklausė 127 nariai. Prie jos pradėjus jungtis (ne
tik Ludwigshafeno lietuviams) bet ir eilei tolimesnių užmiesčių seniūnijų, viso apylinkei
priklausė apie 400 suaugusių narių. Mečiui Jauniškiui pirmininkaujant, priimtas organizuoto, šakoto veikimo planas, apimąs visas tautinio-visuomeninio veikimo sritis. Dvasiniais – religiniais katalikų reikalais rūpinosi kun. Alf. Butkus, vėliau iš eilės kun. Antanas Bunga ir kun. dr. Jonas Petraitis, o evangelikais – kun. J. Stanaitis.
1953 m. Backnange, kur buvo išlikus nedidelė lietuvių kolonija, VLB Stuttgarto apylinkės
valdyba atidarė vargo mokyklą po atviru dangumi, kadangi nebuvo lėšų išsinuomoti mokyklai patalpas. Ją lankė 19 vaikų.
1954 suorganizuotas Pabaltijo moterų tarybos lietuvių atstovybės klubas, išrinkta šalpos
komisija, įsteigta bibliotekėlė, suorganizuota tautinių šokių grupė. 1956 apylinkei priklausė
224 nariai, pirmininku buvo A. Šukys. Dėl emigracijos ir dalies narių išsikėlimo kitur, laikui
bėgant nustojo veikti lituanistinė mokykla ir tautinių šokių grupė. Po kiek laiko lituanistinė
mokykla vėl pradėjo veikti.
1957 pirm. Sofija Jauniškytė, 1955 ir 1959 – inž. L. Prosinskis, 1960 – J. Agurkis, 1961 ir
1962 – S. Jauniškytė. 1962 11 07 atsikelia kun. Kazimieras Senkus į Š0tutgartą.
Lietuviai rinkosi Bad Cannstatto Kolpinhauso salėje. Stuttgarto lietuviai kasmet rengė iškilmingus Vasario 16-osios minėjimus su menine programa, šventė Motinos dieną, Kalėdų eglutę, Vėlinių dieną organizuotai su kunigu lankydavo mirusiuosius lietuvius miesto kapuose, aktyviai dalyvavo tarptautinėse politinėse ir kultūrinėse organizacijose, palaikė santykius su atitinkamomis vokiečių įstaigomis.
Kažkada pirmininkavimą perima Lothar Klaffs.
Dr. Vincas Bartusevičius
LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTAS 2012 11 15
Nuotrauka Dariaus Šulco