Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos pedagogams rūpi viso pasaulio vaikai

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos pedagogams rūpi viso pasaulio vaikai

Klaipėdoje įsikūrusioje Hermano Zudermano gimnazijoje mokosi vokiškų šaknų turinčių lietuvių ir lietuvių grįžtančių iš Vokietijos vaikai. Šiuo metu mokykloje mokosi 694 mokiniai, o geras jos vardas ir ugdymo kokybė pritraukia vis daugiau norinčiųjų čia mokytis. Apie gimnazijos istoriją, projektus, bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis kalbamės su direktore Jolita Andrijauskiene.

Žiupsnelis mokyklos istorijos

Hermano Zudermano gimnazija įkurta Klaipėdos vokiečių draugijos iniciatyva 1992 metais. Labiausiai prie mokyklos kūrimo prisidėjo buvusi vokiečių draugijos pirmininkė Magdalena Piklaps ir pirmoji mokyklos direktorė Angelė Kliutienė. Pirmuosius žingsnius mokykla žengė, turėdama pradinės mokyklos statusą, vėliau peraugo į pagrindinę mokyklą, paskui tapo – internatine. Pastarasis statusas jai buvo suteiktas, todėl, kad buvo numatytas vokiečių tautinių mažumų mokinių ugdymas ir mokymas. Natūtralu, kad tokioje mokykloje pageidavo mokytis, vokiškų šaknų turintys, vaikai iš kitų regionų, todėl juos teko apgyvendinti. 1994 metais mokykla perkelta į reorganizuotą buvusią rusakalbių mokyklą, o vienoje pastato dalyje įkurtas bendrabutis ne Klaipėdos mieste gyvenantiems mokiniams. Vėliau mokyklos statusas dar kartą keitėsi – ji tapo vidurine mokykla, o 2006 metais – Hermano Zudermano gimnazija, kuri dar vadinama ilgąja  gimnazija, nes čia mokosi vaikai nuo pirmosios iki dvyliktosios klasės.

Ypatingas dėmesys vokiečių kalbos mokymui

Gimnazijoje mokomoji kalba – lietuvių, o gimtoji – vokiečių. Ugdymo įstaiga priklauso pasaulio mokyklų, kurios suteikia tarptautinį vokiečių kalbos pirmojo ir antrojo laipsnio diplomą (Das deutsche Sprachdiplom), tinklui. Mokyklos pedagogai dalyvauja projekte IDUKM, kuris leidžia lanksčiai planuoti darbą: vieno, dviejų ar kelių skirtingų dalykų mokytojai gali pasirinkti temą, mokymo (-si) metodus ir sukurti tinkamas aplinkas bei užduotis, užtikrinančias integruojamų dalykų dermę. Pavyzdžiui, į biologijos, geografijos, istorijos pamokas integruojamas vokiečių kalbos mokymas, o nuo šių mokslo metų pradžios šalia pagrindinės pradinių klasių mokytojos dirba vokiečių kalbos mokytoja, kuri vokiečių kalbos mokymą integruoja į kitų dalykų pamokas.

Vokiečių kalbos mokymas integruojamas ne tik į įvairių dalykų pamokas, bet ir į neformaliąją veiklą. Labai aktyvi mokyklos muzikos mokytoja, kurios siūlomas repertuaras yra išskirtinai vokiškas. Jos dėka mokiniai dalyvauja įvairiose šventėse, yra kviečiami į išeivijos organizacijų organizuojamus renginius, vaikai daug keliauja, Pabaltijo regione atstovaudami Vokiečių draugiją vokiškos dainos šventėse, įvairių organizacijų renginiuose Vokietijoje.

Aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje

Mokyklos pedagogai aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose. Ypatingas dėmesys skiriamas stiprinantiems kalbėjimo įgūdžius Europos Sąjungos projektams. Vienas tokių projektų – vokiečių kalba kuriama mokomoji medžiaga, kuri  talpinama tam tikrose platformose. Šia medžiaga gali naudotis ne tik mokyklos mokiniai, bet ir mokiniai iš viso pasaulio. Vokiečių kalbos mokytojos dalyvauja Europos Sąjungos gamtos mokslų projekte – kuriama programėlė  daugiakalbiams vaikams iš daugiakalbių šeimų. Tokie vaikai, gyvendami bet kurioje šalyje gali mokytis geografijos. ,,Labai svarbu dalyvauti tokiuose projektuose, kurie naudingi ne tik mūsų mokyklos mokiniams, bet ir kitiems pasaulio vaikams“, – pabrėžia mokyklos direktorė.

Bendradarbiauja su Vokietijos mokyklomis

Pasak vadovės, kuriami santykiai su Vokietijos mokyklomis: bendradarbiaujama su Berlyno Šilerio gimnazija, Liubeko Baltijos gimnazija – kuriami bendri projektai, o studentai iš Vokietijos mokykloje atlieka praktiką.

Gimnazijos direktorė dėkoja Vokietijos garbės konsului dr. Arūnui Baubliui, kuris nuolat domisi mokyklos gyvenimu ir tarpininkauja palaikant gimnazijos ir ambasados ryšius. Šiltus žodžius skiria socialiniams partneriams – vokiečių draugijos pirmininkui Klaus Peter Paul Grudzinskui ir Simono Dacho namų direktoriui Arnold Piklaps.

Irena Dirgėlienė