Rinkimų batalijos Lietuvoje: pirmojo ir antrojo turų apžvalgos
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Foto: Irmantas Gelūnas/Fotobankas.

Rinkimų batalijos Lietuvoje: pirmojo ir antrojo turų apžvalgos

Lietuvių vienybę spalio mėnesį patikrino rinkimai į Seimą. Sekmadienį paaiškėjo, jog daugiausiai mandatų – 50 – gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Toliau sekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 32, socialdemokratai – 13, Liberalų sąjudis – 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdemokratų darbo partija turės 3 atstovus parlamente, o Lietuvos žaliųjų partija ir „Laisvė ir teisingumas“ – po 1 mandatą. Į parlamentą taip pat pateko ir 4 nepriklausomi kandidatai, savo kandidatūras iškėlę be partijų palaikymo.

Jau po pirmojo turo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 24 mandatus (23 mandatai daugiamandatėje apygardoje ir 1 vienmandatėje, kurioje Ingrida Šimonytė laimėjo jau pirmajame ture) ir tapo pirmojo turo nugalėtojais. Toliau sekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 16, Darbo partija – 9, bei Lietuvos socialdemokratų partija, surinkusi 8 mandatus. Didelės sėkmės sulaukė rinkimų naujokė Laisvės partija, sugebėjusi pasiekti 8 mandatų skaičių. Partijų ešeloną užbaigė Lietuvos liberalų sąjūdis, surinkęs 6 mandatus. Kai kurių ekspertų nuostabai, į Seimą daugiamandatėje apygardoje nepateko Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri, nors ir turės savo atstovų seime, tačiau, negalės sudaryti frakcijos dėl ganėtinai prasto pasirodymo pirmajame ture.

Akivaizdu, kad spalio 11-ąją buvo parodytas noras permainoms – opozicijoje paskutinius 4 metus buvę dešinieji (TS-LKD, Laisvės partija ir Lietuvos liberalų sąjūdis) sulaukė 38 vietų parlamente ir užėmė pirmąsias eiles lenktynių pusiaukelėje dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo. Vilčių nebuvo praradę ir Lietuvos valstiečiai žalieji, kurie vis dar tikėjosi neprasto kairiųjų partijų pasirodymo antrajame ture, kuris, gal ir nebūtų leidęs sudaryti valdančiosios daugumos, tačiau, sukeltų papildomų sunkumų centro-dešiniųjų koalicijai.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,16 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus. 2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Dar labiau atsilikta nuo 2012-ųjų Seimo rinkimų, kur aktyvumas siekė 52,93 proc.

Prieš antrąjį turą konservatorių situacija buvo pakankamai stabili, tačiau, vis dar kilo klausimų dėl būsimosios koalicijos, kadangi, dešiniųjų blokas turėjo surinkti daugiau nei 32 mandatus antrajame ture. Nuogąstavimų būta ne be reikalo – 2016-ųjų metų antrąjį turą triuškinama persvara laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors, po pirmojo konservatorių šansai buvo vertinami kiek geriau. Neramino ir vis aštrėjanti Covid 19 situacija Lietuvoje: nebuvo aišku, koks gali būti aktyvumas, ypač regionuose, taip pat abejota ir dėl galimybių visiškai užtikrinti saugumo reikalavimus kiek nuošalesnėse apylinkėse.
Visgi, antrasis turas įvyko be didesnių nesklandumų, o jame daugumos persvarą užsitikrino „dešiniųjų“ blokas, prie jau turėtų 38 mandatų pridėjęs dar 36 vietas parlamente. Tiesa, vienas mandatas kurį laiką kabojo ant plauko, kadangi Utenos apygardoje besivaržantys Edmundas Pupinis (TS-LKD) ir Gintaras Paluckas (LSDP partijos pirmininkas) surinko po lygų balsų skaičių, o pirmadienį vykęs pirmasis balsų perskaičiavimas nebuvo galutinis, kadangi vis dar trūko 7-ių išankstiniame balsavime pasimetusių vokų, kurie turėtų būti įtraukti į rezultatus jau artimiausiu metu. Po galutinio perskaičiavimo viso labo penkių balsų persvara laimėjo Edmundas Pupinis.

Gintautas Paluckas ir Edmundas Pupinis (dešinėje)
Gintautas Paluckas ir Edmundas Pupinis (dešinėje)

Dar rinkimų naktį buvo sutarta dėl jau ir taip vieša paslaptimi tapusios būsimosios koalicijos formavimo: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Lietuvos liberalų sąjūdis. Šios partijos (jeigu nepasikeis Utenos apygardos situacija) bendrai turės 74 vietas parlamente, taip pat kalbama ir apie keleto nepriklausomai išrinktų vienmandatininkų prisijungimą prie valdančiosios daugumos. Neatmetamas „taktinis“ bendradarbiavimas ir su kiek nuosaikiau centro-dešiniųjų bloko atžvilgiu nusiteikusiais Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių – žaliųjų sąjungos atstovais.
Tiesa, ne viskas taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Dar laukia ganėtinai ilgos derybos koalicijos viduje dėl ministerijų pasidalijimo, taip pat ir Seimo pirmininko posto. Politologai sutinka, kad ministro pirmininko ir daugumos ministerijų postai atiteks daugiausia vietų parlamente gavusiems konservatoriams, tačiau, liberalieji partneriai, suvokdami savo vertę formuojant daugumą seime, sieks gauti po 2 ar net 3 ministerijas. Ateinančios dvi savaitės turėtų sudėlioti visus taškus ant „i“.

Dėl didelio aktyvumo praeituose rinkimuose, šiemet pirmą kartą sudaryta atskira Pasaulio lietuvių apygarda. Balsuoti Seimo rinkimuose užsienyje buvo užsiregistravę 43 tūkst. 411 rinkėjų, iš jų savo valią pareiškė 30 tūkstančių.

Karbauskis pasiryžęs įnirtingai dirbti opozicijoje bei rodyti pavyzdi, kaip turėtų veikti šešėlinis seimas. „Mes bet kokiu atveju, jeigu dirbsime opozicijoje, turėsime ir savo biudžeto projektą, ir savo šešėlinę Vyriausybę, ko šita opozicija, kuri dabar dirbo keturis metus, neturėjo“, – nuordė jis. Paklaustas ar imtųsi opozicijos lyderio pareigų atsakė, jog tai esą derybų klausimas.

Parašykite komentarą