Šiuo metu informacija yra ruošiama, planuojame el. parduotuvę atidaryti Sausio mėnesį.

Kaselio lietuvių bendruomenė turi naują vadovę

Kaselio lietuvių bendruomenė turi naują vadovę

Neseniai Kaselio lietuvių bendruomenės pirmininke išrinkta Laura Stomienė. Su ja kalbamės apie bendruomenės gyvenimą ir ateities planus.

Kokia svarbiausia bendruomenės užduotis? Ko žmonės ieško bendruomenėje? Kas šiandien aktualu? 

Kaselio lietuvių bendruomenė

Žmogus nuo pat gimimo yra bendruomenės dalis. Pradžioje gyvenimas sukasi mažesnėje bendruomenėje, t. y. šeimoje, vėliau į dalį bendruomenių būname įmesti dirbtinai (darželiai, mokyklos ir t. t.), tačiau iš esmės, žmogui įgimtas poreikis būti bendruomenėje. Ypatingai emigracijoje, bendruomenę sieja emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas. Pirmiausiai, lietuvių bendruomenę apjungia tautinis identitetas, nors šiais laikais gal kažkiek jis ir ginčytinas, tačiau esant toli nuo gimtinės, būtent jis ir vienija. Iš to ir atsiranda svarbiausios užduotys, tai yra puoselėti, bei įskiepyti tautiškumą čia augantiems vaikams. Suprantama, kad dauguma vaikų yra čia gimę, daugelis mišriose šeimose, tačiau, labai svarbu, kad jie didžiuotųsi, nors ir laužyta lietuvių kalba, džiaugtųsi, kad yra Lietuvos dalis. Labai svarbu, kad čia ilgesnį laiką gyvenantys lietuviai, tačiau nesantys Vokietijos piliečiais, išliktų Lietuvos dalimi. Svarbu, kad jie niekada neabejotų, jog gali ir turi prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo, nes atsižvelgus į jų patirtį ir išgyvenimus galima atrasti visus atsakymus, ko trūksta Lietuvai. Bendruomenė yra komunikacijos priemonė tarp ,,mūsų ir jūsų”, ,,mūsų ir jų”. Žmonės bendruomenėje ieško ne tik dvasinės atgaivos: bendravimo gimtąja kalba, lietuviškų švenčių ar tradicijų. Nemaža dalis žmonių, išvykę iš savo šalies, susiduria ir su socialinės integracijos problemomis. Manau, čia labai svarbus bendruomenės vaidmuo. Aš esu viena iš daugelio ir galiu pasiremti savo patirtimi. Kiekvienas, atvykęs į svetimą šalį, susiduria su begale ,,naujovių“: turi užpildyti daug įvairių raštų, prašymų, registracijų ir t. t., apie kuriuos Lietuvoje net nesame girdėję. Tuos raštus reikia pristatyti į įvairias, net neįsivaizduojamas institucijas. Ne kiekvienas atvykęs kalba vokiečių kalba, nors ir kalbantiems iškyla problemų. Labai sunku jaustis užtikrintai ir siekti užsibrėžtų tikslų, kai pasijunti ,,pasiklydęs miške“. Žinoma, tada dažnu atveju kreipiamasi į įvairius portalus (dažniausiai facebook socialinį tinklą), kur sulaukiame tokios pagalbos, kad ne vienas įkliūva į tautiečių rezgamas pinkles. Lietuvių bendruomenė turi būti ta vieta, kur kiekvienas gali ne tik tikėtis, bet ir gauti konsultaciją, ar pagalbą, kur gali būti išgirstu ir suprastu.

VLB Statute surašyta daug gražių tikslų. Kokie darbai yra jau padaryti? Ar norėtumėte juos perimti ir tęsti? 

Laura Stomienė

Nemanau, kad VLB Statutas yra tik gražių tikslų rinkinys. Jie yra aktualūs mums visiems čia gyvenantiems ar laikinai apsistojusiems, čia atsivežtus ar gimusius vaikus auginantiems lietuviams. Juk tokie tikslai, kaip lietuviškos kultūros išsaugojimas, tėvynės kultūrinių vertybių ir kraštotyros, lituanistinio ugdymo ir švietimo puoselėjimas yra varomoji bendruomenės jėga. Juk tai mus skatina burtis į bendruomenę, dalintis žiniomis, mokytis, tobulėti. Be abejo, ateityje yra numatytų didesnių, su šiais tikslais susijusių, projektų. Nenorėčiau dabar skambiai įvardinti, kad nuo rudens darysime tą ar aną, nuo Kalėdų bus taip ar kitaip… viskas turi vykti organiškai. Viskas savu laiku. Kiekvieną žingsnį reikia apgalvoti, tam pasiruošti, o ne pulti stačia galva ir tada žiūrėti kas bus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir geriau mažais žingsneliais eiti link tikslo, negu išgąsdinti ir atstumti. VLB statute iškeltas ,,gražus“ tikslas – nepasiturinčių narių globojimas –  yra ne tam skirtas, kad užsidėtume pliusą, kad mes tai darome. Tam turime užaugti patys ir sąmoningai tai priimti. VLB statute nurodytos gairės kokia linkme turime judėti ir ko turime siekti. Tai tikslai, kurių link mes visi einame, tačiau juk nenurodyta, kad įsteikite ,,vargšų namus“, tad nesupraskime to pažodžiui. Pradėkime nuo mažesnių dalykų, nes jiems įgyvendinti reikalingi ir materialiniai ištekliai, o tuo labiau reikalingi specialistai. Galbūt bandykime po truputį pritraukti socialinės atskirties paliestus žmones, parodykime jiems dėmesį, pakvieskime būti drauge, skiepykime jiems pasitikėjimą savimi bei kelkime jų savivertę ir, gal, ateis diena, kai mes paprašysime jų pagalbos. Dar kartą pasikartosiu, kad VLB Statutas nėra gražių tikslų rinkinys. Jame nurodyti tikslai yra kertinės, lietuvybę puoselėjančių bendruomenių vertybės, todėl neturėtų iškilti klausimai kokia linkme dirba ar dirbs mūsų ar kokia nors kita lietuvių bendruomenė, tiesiog būtų keista, jei šios vertybės būtų nustumtos į antrąjį planą.

Kokie bus Jūsų pirmieji darbai bendruomenėje? 

Laura Stomienė

Kadangi rinkimai įvyko prieš pat įsibėgėjant vasaros atostogoms, tai pirmieji darbai bendruomenėje užsitęs. Ši bendruomenė įkurta prieš ketverius metus, tačiau jokia kontrolė nebuvo vykdoma, bendruomenės nariai nė karto nėra gavę jokių ataskaitų, tame tarpe ir finansinių. Laukia įtemptas laikotarpis, reikalaujantis susikaupimo – reikia perimti visus buvusios valdybos dokumentus, ataskaitas, finansus, bei jų ataskaitas ir nuodugniai į juos įsigilinti bei patikrinti, todėl darbas bus ne tik mano ar visos valdybos, bet ir labai rimta užduotis laukia kontrolės komisijos. Turime nusimatę planų ir darbų rudeniui, tačiau apie juo kalbėsime tada, kai jau tie darbai bus apčiuopiami.

Kokia Kaselio lietuvių bendruomenė?

Kaselio bendruomenė, kaip ir dauguma bendruomenių, yra praėjusi ne vieną raidos etapą. Galiu susidaryti vaizdą tik iš dabartinių narių patirties, nes pati ne taip seniai esu jos nare. Bendruomenė buvo ta vieta kur susitikdavo lietuviai, kartu šventė šventes, bet neturėjo kažkokių didesnių bendrų tikslų. Vieni nariai keitė kitus, tačiau socialiniai ryšiai buvo trumpalaikiai ir neturėjo stiprios tarpusavio priklausomybės. Kiekvienas buvo už save ir, netgi kartais, kitame žmoguje matė konkurentą. Su laiku, bendruomenėje susidarė branduolys, žmones ėmė sieti emociniai ryšiai, užsimezgė draugystės, augo solidarumas. Grupė žmonių, kuriuos jungė tik bendruomenės pavadinimas, išaugo į bendruomenę ir ėmė keistis bendruomenės, kaip socialinio vieneto, poreikiai. Jie tapo bendruomeniniai, t. y. atsirado pagrindinis jungiantis veiksnys – bendrumo jausmas. Atėjo laikas pokyčiams. Sugrįžo dalis narių, kurie kažkada nerado to, ko ieškojo, kažkam atvirkščiai, pasirodė nepriimtinas bendruomenės poreikis dirbti ir kurti savo gerovę visiems kartu, kur kiekvieno žmogaus nuomonė būtų svarbi. Išaugo aktyvių bendruomenės narių skaičius. Užsibrėžtų pokyčių laiką pakoregavo pasaulį užvaldžiusi pandemija, tačiau tai suteikė papildomo laiko dar kartą viską apgalvoti, įvertinti kitus, bei įsivertinti save nenumatytose situacijose. Dėkoju bendruomenei, kuri manimi pasitikėjo ir patikėjo būti šios bendruomenės pirmininke, tačiau šios pareigos yra atstovauti bendruomenę, o ne būti jos vadovu. Drąsiai galiu teigti, kad kiekvienas bendruomenės narys yra su tvirta nuomone, begaline empatija, daugelio sričių profesionalai, kurie neskaičiuoja laiko, maksimaliai aukoja tiek fizinius, tiek intelektinius savo išteklius. Ir, svarbiausia, kiekvienas didžiuojasi atsidavę savanorystei. Tai tokia ta Kaselio lietuvių bendruomenė.