Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės sveikinimas

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės sveikinimas

Kristus prisikėlė! Pakilsime ir mes!

 Dalia Asanavičiūtė

“Pirmąją savaitės dieną, rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,  o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?  Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje:  ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“ (Evangelija pagal Luką 24, 1-8)

Virusas ir karantinas iš esmės pakeitė kiekvieno iš mūsų kasdienybę ir gyvenimo tėkmę. Tarsi buvo paspaustas pauzės mygtukas. Kas planavo keliauti, turi likti namie. Kas planavo šventes praleisti su artimaisiais, turi likti namuose, kad ateity galėtų vėl susimatyti. Susiorientuoti naujame gyvenimo ritme nėra paprasta ir lengva. Ir tokius vidinius lūžius išgyvename kiekvienas.

 Dalia Asanavičiūtė

Simboliška, kad karantino metu švęsime Šv.Velykas. Kaip Jėzus Kristus paniro į mirtį, taip mes jaučiamės tarsi viskas, kas mus supa, sustingo. Mūsų kasdienybę paralyžavo draudimas judėti, baimė susirgti ir neužtikrintumas dėl ateities. Viruso ir ekonominės krizės šėšėlis sekioja mus, kaip benamis prieglaudos ieškantis šunytis. Suspaudimo laikotarpiu apsinuogina žmogaus siela, atsiskleidžia visa tikroji esybė. Ir kartu visa stiprybė, noras gyventi, kurti.

Mūsų tauta išgyveno ne vieną kelią į Galgotą. Patirtos okupacijos, nutautinimas, tremtis. Ir tai buvo mūsų tautos mirties kelias, turėjęs mus sunaikinti. Tautos turėjo nebelikti ant žemės paviršiaus. Bet ji išliko, išliko Lietuva. Ir mirties kelias tapo prisikėlimo keliu. Bočių ir dainių apdainuota Gimtinė atsilaikė ir sužydėjo.

 Dalia Asanavičiūtė

Kaip Kristus prisikėlė, kad turėtumėme amžinojo gyvenimo viltį ir drąsą gyventi, taip ir mes atsitiesime. Palaikydami mintyse vienas kito ranką. Neieškodami atpirkimo ožių, bet ieškodami bendrystės. Ieškodami, kas mus jungia, kuo galime būti naudingi vienas kitam. Rasime naujų gyvenimo džiaugsmų ir motyvacijos. O netrukus vėl galėsime grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Nors po šios krizės išeisime šiek tiek kitokie. Gal būt permastę savo būties esamę, patyrę gamtos atsinaujinimo džiaugsmą, bet turiu vilties, geresni ir turtingesni savo vidumi. O svarbiausia dar labiau susijungę, susivieniję. Nes tik būdami kartu esame Lietuvos jėga pasaulyje.